Seimas nusiteikęs pritarti investicinės sąskaitos įteisinimui. Šį modelį siūlantys parlamentarai iš kelių frakcijų tvirtina, kad investicinė sąskaita išjudins dalį žmonių santaupų ir atneš jiems naudos.
Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsvo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 18 susilaikė.
„Kalbame apie investicinės sąskaitos įteisinimą ir galimybę turėti tokią priemonę paprastesniam investavimui vykdyti ir mokesčių apskaitai“, – Seime pristatydamas Biudžeto ir finansų komiteto išvadą teigė jo vadovas Mindaugas Lingė.
Jis pabrėžė, kad investicinė sąskaita prisidėtų prie investicijų klimato gerinimo, didintų žmonių finansinį raštingumą.
Įteisinus tokį modelį žmogus savo sąskaitą banke galėtų prašyti laikyti investicine ir kol jos lėšos būtų reinvestuojamos jo investicinėse sąskaitose, tol ten uždirbtas pelnas nebūtų apmokestinamas. Pelnas vėl būtų apmokestinamas, „išsiėmus“ jį asmeniniams poreikiams.
Jeigu žmogus deklaruotų kelias investicines sąskaitas, jų gautas pelnas būtų apskaičiuojamas bendrai. Pakeitimais siūloma neriboti galimų investuoti lėšų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siekiama atsisakyti kitų dabar galiojančių lengvatų, susigrąžinant dalį įmokų į trečios pakopos pensijų fondus bei pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Šios lengvatos galiotų iki šių metų pabaigos pasirašytoms sutartims, bet ne ilgiau nei 10 metų.
Pasiūlymas dėl investicinės sąskaitos yra pernai Seime įstrigusio Vyriausybės mokestinio paketo dalis.
Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įteisinti pataisas teikia finansų, aplinkos ir žemės ūkio ministrai Gintarė Skaistė, Simonas Gentvilas, Kęstutis Navickas, M. Lingė, socialdemokratas Gintautas Paluckas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
